išmoningas


išmoningas
išmonìngas, -a adj. (1) J, 185, NdŽ geros išmonės, išmanus: Kai prisireikė kuo išmoningiausių padėjėjų, Šešiavilkis gavo iš Vilniaus atsiimti vėjavaikį Napalį Vaižg. Instruktuoja minią, kad ji būtų išmoningesnė Vaižg. Šeštą parvedžiau didžiai išmoningą JD432.įmantrus: Juo paprastesnė ir neišmoningesnė būdavo fabula, juo stipriau berniuką veikdavo . Yra išlikę žvaigždėti ir krištoliniai vėlybosios gotikos skliautai, be galo išmoningi savo raštais .

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • išmoningas — išmoni̇̀ngas, išmoni̇̀nga bdv. Išmoni̇̀nga šeiminiñkė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išmislus — ×išmislùs, ì adj. (4) NdŽ; N, M 1. išradingas, gudrus, prasimanantis: Žmogus išmislùs, kurs išmislija J. Pagyrė Baltramiejus vaikelį, kad buvo išmislus ir darbininkas Tat. Ans išmislùs yr su tuo sodnu, su toms daržžolėms Grg. Yra keletas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmoningumas — išmoningùmas → išmoningas 1: Išmoningumas padeda rasti išeitį rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pramislus — ×pramislùs, ì adj. (4) J sumanus, išmoningas, išradingas: Toks pramislùs nėkumet be darbo nesėda Up. Pramìslios mergos, anos vis turia ką nors nauja išsigalvoti Šts. Pramislì žemaičiai Lkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pramoningas — pramonìngas, a adj. (1) DŽ, prãmoningas (1) Als 1. BŽ449 turintis didelę pramonę: Įsrutis darė gyvo pramoningo miesčiuko įspūdį Šlč. Tai buvo visų pramoningiausias miestas rš. 2. LzP gudriai sugalvotas, išmoningas. pramonìngai adv.: Dailios… …   Dictionary of the Lithuanian Language